Editos istorija
Ko reikia, kad būtų panaikinta sisteminė teisinė diskriminacija? Pakeisti žmonių mąstymą, kuriuo jie mąstė dešimtmečius ir ilgiau? Teisinių žinių? Taip, bet tai dar ne viskas. Draugų parama? Taip, bet reikia dar kažko daugiau. Pyktis dėl neteisybės? Taip, visa tai būtina, be jokios abejonės. Tačiau, jei iš tikrųjų norima ką nors pakeisti, visų pirma reikia vieno žmogaus, kuris išdrįstų atsistoti ir pasakyti: “Daugiau jokių aukų. Atsisakau toliau taikstytis su šia neteisybe. Aš sieksiu, kad ši sistema būtų pakeista.“
Kiekvienam reikia drąsos pastovėti už tai, kas svarbu, bet jos reikia ypač tada, kai reikia įveikti tam tikrą drovumą ir natūralų kuklumą. Būtent tokia ir yra - drąsi ir talentinga, jauna lietuvė iš Kauno – Edita Daugėlaitė. Tai istorija apie tai, kaip Edita tapo socialinių pokyčių kūrėja, nutiesusi taką, kuriuo gali sekti kiti lietuviai su intelekto negalia.
Kaip ir daugelio jaunų žmonių gyvenime, taip ir Editos, atėjo laikas, kai jai reikėjo palikti namus. Draugams papasakojus apie “Arkos” bendruomenę Kaune, 2017 m. ji nusprendė taip pat ją išbandyti. “Arka” - tai bendruomenė, kurią sudaro įvairūs žmonės, kai kurie turintys intelekto negalią, o kai kurie - ne. Bendruomenės gyvenimas – tai nuolatinis atradimas. Kiekvienas žmogus - be išimties – yra skatinamas dalytis savo unikaliais talentais, o tai praturtina visus.
Kaip dėl Editos talentų? Plačiai šypsodamasi ji atsako: “Man patinka keramika ir lauko darbai.” Mėgstu pirkti drabužius, sukneles, kelnes, sijonus, palaidines ir gražiai rengtis. Labai mėgstu bendrauti su draugais. Ir dar kai kas - man labai patinka lakuoti nagus. Ir nemėgstu plauti indų! Netrukus susidarysite protingos jaunos moters, kuri žino, kas jai patinka ir kas nepatinka, paveikslą, kuri aiškiai apibrėžia save pagal tai, ką gali, o ne pagal tai, kas jai sunku.
Edita keramikos darbuose
Būtent didėjantis Editos pasitikėjimas savo jėgomis paskatino tuometinį bendruomenės vadovą Gedą Malinauską užduoti paprastą klausimą: "Galbūt aš ir esu Editos teisėtas globėjas, bet jei ji tokia gabi, kodėl aš priimu dėl jos tokius svarbius sprendimus, kuriuos ji, su tam tikra pagalba, galėtų priimti pati? Kas trukdo tai padaryti?“
Atsakymas buvo toks: sovietmečiu buvo priimtas ribojantis įstatymas. Iš esmės šis pasenęs įstatymas tebegaliojo, neleisdamas žmogui su intelekto negalia prisiimti jokios atsakomybės už savo gyvenimo sprendimus. Editos požiūriu, "tai buvo liūdna. Man neleido pačiai skaičiuoti pinigų. Negalėjau nieko daryti. Negalėjau balsuoti...”
Tačiau kaip kovoti su įstatymu, kuris akivaizdžiai neatitinka naujos pozityvios galimybių dvasios Lietuvos visuomenėje? 2019 m. Gedas Malinauskas, palaikomas Editos, kreipėsi į teismą. Tačiau teisėjas didelę reikšmę suteikė Editos psichiatrinei išvadai ir atitinkamai atsisakė jai suteikti teisinį veiksnumą. Pasipiktinę šio sprendimo neteisingumu, jie pateikė apeliacinį skundą. Rezultatas vėl buvo nesėkmingas.
Po dviejų nesėkmingų bandymų, Edita ir Gedas, neapsikentę dėl šios nesėkmės, pasirinko kitą strategiją. Jie subūrė daug stipresnę šios kampanijos komandą: Saulius Dambrauskas, advokatas, besispecializuojantis viešojo intereso bei žmogaus teisių srityje, Indrė Jaugėlaitė, pagalbos priimant sprendimus specialistė, ir profesorius Jonas Ruškus, “Arkos” bendruomenės valdybos narys, dirbęs Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos komitete. Kiekvienas iš jų turėjo atlikti svarbų vaidmenį, kad sprendimas būtų panaikintas. Tai buvo sunkus procesas. Remiama Indrės, Edita nusprendė: "Tai mano drąsos metai". Kasdien ją padrąsindavo visa bendruomenė, bet ypač jos artima draugė Urtė Gardauskaitė, “Arkos” asistentė.
Edita Gyvenimo Namuose
Tačiau, kaip paaiškino Jonas Ruškus, pakeisti įsišaknijusį teisinį požiūrį niekada nėra lengva: “Kai kalbama apie asmenis, turinčius kognityvinių sutrikimų, visi su jais susiję klausimai nagrinėjami medicininiu požiūriu. Tai labai sudėtinga.” Saulius Dambrauskas pabrėžia, kad šis neigiamas požiūris buvo įsiskverbęs ir į pačią vertinimo sistemą: "Editai buvo užduodami įvairūs klausimai, taip pat ir apie ekonomiką bei jos požiūrį į politiką! Nenuostabu, kad tokiais įtemptais klausimais buvo siekiama Editą pastatyti į nepalankią padėtį: "Buvau kažkaip pasimetusi... teisėjas nelabai suprato, ką sakau.”
Baigiamojo proceso metu teisėjas buvo supažindintas su Lietuvos, kaip JT konvencijos šalies, įsipareigojimais, ypač dėl lygybės prieš įstatymą, teisinio veiksnumo ir remiamo sprendimų priėmimo visiems neįgaliesiems. Galiausiai buvo priimtas teismo sprendimas: "sveikatos sutrikimai neturėtų būti naudojami kaip teisinio veiksnumo atėmimo pateisinimas".
Tai buvo puiki diena. Edita savo pergalę atšventė suorganizuotoje šventėje, užtikrindama, kad kiekvienas jos rėmėjas gautų dovanų: "Jaučiuosi laiminga, kad tapau aktyvi: galiu skaičiuoti pinigus, galiu vaikščioti viena. Galiu balsuoti.“ Jos pasveikinti atvyko net socialinės apsaugos ministras. Edita, nors ir kukli, tačiau ypatingos drąsos moteris, tapo teisinių ir socialinių pokyčių kūrėja.
Edita prie Kauno Teismo Rūmų
Jonas Ruškus džiaugiasi šiuo svarbiu sprendimu: "Tai buvo proveržis. Pagaliau kažkas vyksta. Vienas žmogus padarė struktūrinį pokytį, ir aš mačiau, kaip tai išlaisvino Editą: ji ėmė sakyti: “Aš noriu eiti į darbą. Noriu eiti į visuomenę. Staiga suklestėjo jos pomėgiai, vaizduotė ir siekiai".
Tačiau Editos teisinė pergalė turi gilesnę reikšmę. Profesorius Jonas prideda: “Editos atvejis sukūrė teisinį precedentą, kurį Lietuvos neįgaliųjų forumas panaudos siekdamas išlaisvinti kitus žmones su intelekto negalia".
Greičiausiai, kad yra daug kitų tokių "Editų". Nors Lietuvoje žmonių su intelekto negalia statistika centralizuotai nerenkama, pasauliniai tyrimai rodo, kad vidutiniškai tam tikroje populiacijoje yra apie 1-3 proc. žmonių, turinčių vienokią ar kitokią intelekto negalią. Taigi Lietuvoje (iš viso 2,7 mln. gyventojų) tai sudarytų 27-81 tūkst. suaugusiųjų ir vaikų.
Dabar Edita kiekvieną dieną visapusiškai naudojasi savo naujais teisiniais įgalinimais. Tačiau viena diena ypač išsiskyrė iš kitų: tai jos draugų, Karinos Lazauskienės ir Aido Lazausko, vestuvės. Editos teisinis veiksnumas buvo suteiktas labai laiku, nes ji jau galėjo pasirašyti registre kaip oficiali liudininkė. Dar vienas pirmas kartas!
Sveikiname visą komandą, o ypač Editą Daugėlaitę - pavyzdį savo draugams ir pokyčių kūrėją visuomenėje!
