Arkos bendruomenę 1964 metais Prancūzijoje įkūrė Žanas VANJĖ (Jean Vanier). Visame pasaulyje šiuo metu gyvuoja apie 135 Arkos bendruomenių. Jos vienija žmones, turinčius proto negalią ir su jais gyvenančius pasauliečius, kurie pasirinko dalintis gyvenimu tikėjimu pagrįstose bendruomenėse.

Trumpa Arkos istorija

Pašaukimas

1963 m. rudenį dominikonas tėvas Tomas (Thomas Philippe) atvyko į Trosly-Breuil miestelį gydytojo Roberto Préaut pakviestas būti „Val Fleuri“ („Gėlių pieva“), neįgaliems žmonėms skirtų namų, dvasios vadovu. Šiuos namus savo neįgaliam sūnui Jean-Pierre buvo įkūręs Andre Prat. Šis namas tebestovi. Šiandien jis priklauso Arkos bendruomenei, o ant namo kabančioje lentoje įrašyti namų įkūrėjų vardai.

Žanas (Jeanas Vanier) atvyko į šiuos namus 1963 m. per Kalėdas, norėdamas susitikti su tėvu Tomu. Jį giliai sujaudino tėvo Tomo neįgalūs draugai bei jų dvasinis atvirumas. Tėvas Tomas taip gerai matė jų vietą Dievo plane. Kiekvienas iš šių žmonių gyveno tokį pat gyvenimą kaip visi, kiekvienas kentėjo ir troško sutikti draugą. Kiekvienas jų judesys, kiekvienas žodis buvo gyvas klausimas: „Ar sugrįši? Ar myli mane?“

Žanas buvo sukrėstas jų sielvarto šauksmo ir meilės troškimo.

Tėvas Tomas, pastebėjęs Žano jaudulį, užsiminė, jog dėl šių žmonių galima „kažką nuveikti“. O ir laikas palankus: Prancūzijoje buvo didžiulis poreikis neįgaliesiems skirtų namų bei dirbtuvių. Šalies vyriausybė buvo pasirengusi tokius projektus finansuoti.

1964 m. sausio mėn. Žanas išvyko į Torontą dėstyti moralinės filosofijos St. Michel koledže. Jis labai mėgo dėstyti šį dalyką, tačiau pajuto, jog Jėzus iš jo nori kažko kitko. Sugrįžęs į Prancūziją, jis vėl aplankė tėvą Tomą ir vėl iš jo pajuto tą patį paraginimą. Žanas nepatyrė kažkokio ypatingo nušvitimo (tai ne jo būdas – rašo jis pats), jam tiesiog buvo aišku, kad Jėzus nori, kad kažkas būtų padaryta. Pasak paties Žano, jis buvo truputį naivus: jam nekilo jokių klausimų, neaiškumų. Jis jautėsi laisvas ir norėjo sekti Jėzų bei gyventi pagal Evangeliją. Padrąsintas tėvo Tomo, psichiatro Préaut – namų administracinės tarybos prezidento, tvarkiusio “Val Fleuri” reikalus, jis nusprendė imtis kažką daryti. Pirmiausia susitiko su atsakinguoju už Oise apskrities įstaigas neįgaliems asmenims. Šis taip pat palaikė Žano apsisprendimą ir idėją.

„Bet visa ko pradžioje buvo Dievo kvietimas. Jis kalbėjo per tėvą Tomą. Arka buvo ne mano projektas, bet Dievo“, – sakė Žanas Vanjė.

Poreikiai

Žanas Vanjė pradėjo lankyti neįgaliems žmonėms skirtus centrus bei įstaigas. Jį ypač sukrėtė Seine ir Marne regiono prieglaudų padėtis: ten apie 80 žmonių gyveno dviejuose kambariuose ir visiškai nieko neveikė. Betoninis pastatas buvo aptvertas aukšta tvora. Jie visą dieną vaikščiojo ratu, nuo 14 iki 16 val. – privalomas poilsis, o po to vėl pasivaikščiojimas. Ore tvyrojo liūdesys ir nebylus pagalbos šauksmas. Kartu šie vaizdai paslaptingai liudijo Dievo artumą. Vienoje iš šių prieglaudų Jeanas pirmą kartą susitiko Philippą ir Raphaelį, kurių tėvai buvo mirę ir nebuvo kas jais pasirūpina…

Padedamas savo tėvų ir draugų, Žanas nusipirko mažą namelį Trosly-Breuil gyvenvietėje. Namo išorė buvo tvarkinga, bet vidus apleistas. Ir vėl Žanas per draugus ir pažįstamus susirado reikalingus žmones, kurie jam padėjo įrengti namus, įsigyti baldus. Netrukus namas buvo legalizuotas kaip asociacija, kad galėtų veikti ir gauti paramą.

Bendruomenės atidarymui Žanas parinko rugpjūčio 4 arba 5 dieną. Mat rugpjūčio 4 d. – šv. Dominiko diena (tėvas Tomas buvo domininkonas), o rugpjūčio 5 d. – Mergelės Marijos šventė. Taigi rugpjūčio 4 d. Seine ir Marne regiono direktorė atvežė į Žano įrengtus namus Raphael, Philippe ir Dany vakarieniauti. Dany buvo ypatingai sužeistas žmogus: jis buvo kurčias, nebylys, paskendęs kančios ir iliuzijų pasaulyje. Jis negalėjo pasilikti namuose ilgiau kaip 24 val. Taigi jie liko trise.

“Taip prasidėjo Arka. Gyvenau su Raphael, Philipp. Troškau kurti bendruomenę, kurios širdis būtų jie; norėjau suteikti jiems šeimą ir tą erdvę, kurioje pagal savo galimybes jie galėtų augti. Tokiu būdu troškau gyventi ir liudyti Jėzaus Gerąją Naujieną.

Versta iš „Lettres de L`Arche“, Notre Histoire, edition spéciale Mars-Juin, 1989, Nr 59 et 60.

Arkos bendruomenės pasaulyje: http://www.larche.org

Svetainė apie Jean Vanier: http://www.jean-vanier.org

 

Jean Vanier knygos lietuvių kalba:

Aš sutinku Jėzų. Vilnius, Katalikų pasaulis, 1997

Bendruomenė: atleisti ir švęsti. Vilnius, Vyturys, 1998

Žvilgsnis anapus depresijos. Vilnius, Katalikų pasaulio leidiniai, 2005

Kiekvienas žmogus – šventa istorija. Vilnius, Katalikų pasaulio leidiniai, 2006

Į Jėzaus slėpinį – skaitant Evangeliją pagal Joną. Vilnius, Katalikų pasaulio leidiniai, 2007

Bičiulių mintys

Savanorių mintys

Facebook Auto Publish Powered By : XYZScripts.com
Translate »